Kaunas | Diskusija „Ar Lietuva išliks lietuvių tautos namais?“

Birželio 6d. 18.00 val. Kaune (BLC konferencijų centras (Donelaičio g. 62), Edisono salė (5 aukštas)) vyks diskusija „Ar Lietuva išliks lietuvių tautos namais?“, kurioje dalyvaus vienas Sąjūdžio kūrėjų, filosofas prof. Vytautas Radžvilas ir politologas, leidėjas dr. Vytautas Sinica.

Pastaruoju metu stebime neregėto masto pagrinde rusakalbių imigraciją į Lietuvą, kurią galima pavadinti sparčiu Lietuvos kolonizavimu. Tuo pačiu stengiamasi panaikinti lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą, iš čia gyvenančių kitataučių nereikalaujama kalbėti lietuviškai. Pirmenybė teikiama ne savo piliečių išsaugojimui bei susigrąžinimui, gimstamumo skatinimui, taigi iš esmės Lietuvos valstybės, lietuvių Tautos ir jos kultūros išsaugojimui, o „pigios darbo jėgos“ atgabenimui.

Tęsiantis tokiai krypčiai, ar lietuviai netaps nebe Lietuvos šeimininkais, bet niekieno nepageidaujamais ir ujamais prašalaičiais savo protėvių žemėje? Ar Lietuva išliks lietuvių tautos namais ir lietuviškos kultūros saugojimo erdve?

„Istorija yra tautų teismas – jos arba pasirenka ir valingai apsisprendžia būti savarankiškos ir aktyvios istorijos veikėjos ir pačios lemti savo likimą, arba tampa kitų tautų grobiu ar savojo abejingumo aukos ir nueina į istorijos užmarštį. Lietuvių tautos šiandien, kaip jau ne vieną kartą ankstesniais amžiais, laukia šis pasirinkimas“, - teigia prof. Vytautas Radžvilas.

Renginio metu bus pristatytos ir trys knygos: naujausia Vytauto Radžvilo knyga „Istorija kaip tautų teismas“, Yoramo Hazony knyga „Nacionalizmo dorybė“ (vertėjas – Vytautas Sinica) ir Bronislovo Genzelio knyga „Ar Lietuva išliks Lietuviška?“.

Yoramas Hazony, Izraelio politikos filosofas, knygoje „Nacionalizmo dorybė“ pristato nacionalines valstybes visame pasaulyje norma pavertusį nacionalizmą ir pačias nacionalines valstybes kaip vertingą ir puoselėtiną pasaulio politinę tvarką. Nors nacionalizmas dažnai kaltinamas dėl pasaulio karų ir įtampų, autorius argumentuotai gina priešingą nuostatą, jog būtent nacionalinių valstybių tvarka yra geriausia ir saugiausia politinė tvarka. Ilgia juodintas, nacionalizmas šiandien vėl prisistato pasauliui kaip tautų ir žmonių laisvės sąlyga, atnešusi kultūrinio atgimimo ir politinio išsivadavimo sąjūdžius, o tarp jų ir Lietuvos nepriklausomybę 1918 ir 1990 metais.

Vytauto Radžvilo knygoje „Istorija kaip tautų teismas“ surinkti jo straipsniai istorijos politikos ir istorijos filosofijos tema. Tai vienas giliausių bandymų atsakyti į klausimą, kaip tauta turėtų žvelgti į savo istoriją ir kokiais principais remdamasi formuoti savo kolektyvinę atmintį. Autorius klausia, kas iš tiesų veikia istorijoje ir gali būti savarankiškas jos subjektas, kokius tikslus turime kelti, formuodami savo santykį su istorija. Bronislovas Genzelis (1934-2023) – filosofas, ilgametis Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profesorius, vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir Konstitucijos rengėjų, Kovo 11-osios Akto signataras. Sovietinės okupacijos sąlygomis buvo vienas pasaulinės filosofijos vertimo ir leidybos lietuvių kalba iniciatorių, Sąjūdžio metais įsitraukė į aktyvią politinę veiklą. Genzelio pažiūros – XX amžiaus pradžioje buvusi dažnai sutinkama, tačiau mūsų laikais itin reta ir unikali tapusi kairiųjų socialdemokratinių idealų ir nacionalistinio rūpesčio tautos savimone, istorine atmintimi, valstybine kalba ir suverenumu kombinacija. Gilus rūpestis tautos ir viso, kas ją stiprina, iškilimu sudaro šioje rinktinėje skelbiamų tekstų ir pačios Bronislovo Genzelio politinės veiklos šerdį. Pamatinis Genzelio klausimas, ar Lietuva išliks lietuviška, per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo toks aktualus, kaip naujų mūsų amžiaus iššūkių akivaizdoje.